Gruodžio 17
Išvaizda
Lap – Gruodis – Sausio | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | ||||||
2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 |
9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 |
23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 |
30 | 31 | |||||
2024 |
Gruodžio 17 d. yra 351-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 352-oji). Nuo šios dienos iki metų pabaigos lieka 14 dienų.
Informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šventės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vardadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Drovydė, Jokinta, Jokintas, Jolanta, Joleta, Jolė, Jolita, Lozorius, Mantgailas, Olimpija, Olimpijus, Rachelė
Šią dieną Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1926 – po įvykdyto valstybės perversmo Antanas Smetona išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu;
- 1964 – užbaigtos elektrifikuoti visų kolūkių ir tarybinių ūkių gyvenvietės.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1852 m. – Mikalojus Katkus, prozininkas, etnografas, draudžiamos spaudos platintojas, visuomenės veikėjas, pirmasis diplomuotas Lietuvos agronomas (m. 1944 m.).
- 1866 m. – Kazys Grinius, trečiasis Lietuvos Respublikos prezidentas, šalį valdęs nuo 1926 m. birželio 7 d. iki gruodžio 17 d (m. 1950 m.).
- 1880 m. – Juozas Vailokaitis, Romos katalikų kunigas, leidėjas, verslininkas ir bankininkas (m. 1955 m.).
- 1882 m. – Povilas Pukys, Lietuvos kunigas, prelatas, bažnyčių statytojas, ekonominių draugijų kūrėjas, spaudos platintojas, 1905 m. Vilniaus seimo dalyvis (m. 1964 m.).
- 1884 m. – Konstantinas Žukas, Lietuvos valstybės ir karinis veikėjas, generolas leitenantas, karo pedagogikos pradininkas (m. 1962 m.).
- 1901 m. – Jonas Čeičys, Lietuvos inžinierius melioratorius, technikos mokslų daktaras (m. 1970 m.).
- 1903 m. – Juozas Dauparas, Lietuvos agronomas, žemės ūkio mokslų daktaras (1939 m.) (m. 1970 m.).
- 1922 m. – Elena Kuosaitė-Jašinskienė, Lietuvos literatūros tyrinėtoja, vertėja, humanitarinių mokslų daktarė.
- 1925 m. – Stasė Mičelytė, Lietuvos gydytoja chirurgė, urologė, biomedicinos mokslų daktarė.
- 1930 m. – Vytautas Pučka, muzikos mokytojas ir chorvedys.
- 1933 m.:
- Bronius Leonavičius, Lietuvos dailininkas, visuomenės veikėjas.
- Elena Gaigalaitė, Lietuvos teatro aktorė.
- 1937 m. – Irena Bataitienė-Valiulytė, kultūros darbuotoja ir chorvedė.
- 1940 m.:
- Dobilas Jonas Kirvelis, Lietuvos mokslininkas biofizikas ir biokibernetikas, visuomenės ir politinis veikėjas.
- Saulius Kaušinis, Lietuvos inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
- 1944 m.:
- Giedrė Lukšaitė-Mrazkova, Lietuvos klavesinininkė, vargonininkė, pedagogė.
- Nadežda Badokienė, Lietuvos politinė veikėja.
- Viačeslavas Ganelinas, Lietuvos ir Izraelio pianistas, kompozitorius, džiazo muzikantas, pedagogas.
- 1947 m. – Edvardas Juozapavičius, Lietuvos ir Jonavos rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1951 m. – Dovilė Kulbokienė, Lietuvos ir Kupiškio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1952 m. – Kęstutis Kisielius, Lietuvos architektas.
- 1954 m. – Sergejus Jovaiša, krepšininkas, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1957 m. – Gintautas Mišeikis, teisininkas, veterinarijos gydytojas, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinis veikėjas.
- 1959 m. – Kęstutis Trapikas, Lietuvos ir Švenčionių rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1960 m. – Vidas Karolis, Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1961 m. – Kęstutis Jucys, lietuvių teisininkas, teisėjas (m. 2022 m.).
- 1964 m. – Virginijus Grigonis, Lietuvos ir Pakruojo rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1970 m. – Sergej Monachov, Lietuvos ir Visagino politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1973 m. – Ignas Šimulionis, vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka (m. 1991 m.).
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1912 m. – Zigmas Gaidamavičius, Lietuvos poetas (g. 1894 m.).
- 1921 m. – Jeronimas Ralys, gydytojas, prozininkas, vertėjas, Jonavos rajono garbės pilietis (g. 1876 m.).
- 1931 m. – Jonas Yčas, Lietuvos pedagogas, valstybės ir visuomenės veikėjas, profesorius, nacionalinės istoriografijos pradininkas, Lietuvos evangelikų reformatų veikėjas (g. 1880 m.).
- 1941 m. – Vytautas Bulvičius, Lietuvos karininkas, Generalinio štabo majoras, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas (g. 1908 m.).
- 1967 m. – Vincas Katelė, Lietuvos veterinarijos gydytojas (g. 1902 m.).
- 1973 m. – Juozas Jurkūnas, Lietuvos teisininkas, teisės daktaras, visuomenės veikėjas, vienas buriavimo sporto Lietuvoje pradininkų (g. 1904 m.).
- 1979 m. – Edvardas Ganusauskas, Lietuvos dailininkas, scenografas (g. 1904 m.).
- 1980 m.:
- Marius Katiliškis, Lietuvos išeivijos rašytojas (g. 1914 m.).
- Stasys Lūšys, Lietuvos ekonomistas, JAV lietuvių politinis ir visuomenės veikėjas (g. 1903 m.).
- 1991 m.:
- Juozas Maceika, Lietuvos muziejininkas, kultūros veikėjas (g. 1904 m.).
- Vygandas Telksnys, kompozitorius, Lietuvos nusipelnęs kultūros veikėjas (1984) (g. 1934 m.).
- 1995 m. – Marija Červinskaitė-Pauliukonienė, Lietuvos teatro aktorė (g. 1909 m.).
- 2014 m. – Kazimieras Stanislovas Butkus, Lietuvos inžinierius technologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1923 m.).
- 2021 m.:
- Genovaitė Burneikienė, Lietuvos žurnalistė, mokslininkė (g. 1940 m.).[1]
- Valentinas Mitė, Lietuvos žurnalistas (g. 1957 m.).[2]
- Alfonsas Stakėnas, gydytojas, Šiaulių miesto garbės pilietis (g. 1925 m.).[3]
- Aloyzas Toleikis, Lietuvos dailininkas, skulptorius, pedagogas (g. 1931 m.).[4]
Šią dieną pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 546 – Gotų karai (535–552) – ostrogotų karalius Totila užėmė Romą papirkęs bizantiečių garnizoną;
- 1961 – Indija užėmė Portugalijos valdytą Goa miestą;
- 1990 – JAV pradėtas rodyti animacinis serialas Simpsonai.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1626 m. – Kristina Vaza, 1632–1654 m. valdanti Švedijos karalienė (m. 1689 m.).
- 1770 m. – Liudvikas van Bethovenas, vokiečių klasikinės muzikos kompozitorius, žymi figūra muzikoje pereinamajame laikotarpyje tarp klasicizmo ir romantizmo epochų. Plačiai pripažįstamas kaip vienas iš didžiausių kompozitorių, jo kūryba įkvėpė daugelį vėlesnių kompozitorių, muzikantų ir klausytojų (m. 1827 m.).
- 1908 m. – Willard Frank Libby, 1960 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[5] (m. 1980 m.).
- 1915 m. – André Claveau, prancūzų dainininkas ir aktorius, populiarumo viršūnėje buvęs tarp keturiasdešimtųjų ir šešiasdešimtųjų metų (m. 2003 m.).
- 1926 m. – Allan Verne Cox, amerikiečių chemikas ir geologas[6] (m. 1987 m.).
- 1927 m. – Georgas Barkanas, latvių dailininkas tekstilininkas, tapytojas, architektas.
- 1930 m. – Arminas Miuleris-Štalis, Vokietijos ir JAV kino aktorius.
- 1942 m. – Paul Butterfield, amerikiečių muzikantas[7] (m. 1987 m.).
- 1944 m. – Džekas Čalkeris, JAV mokslinės fantastikos rašytojas (m. 2005 m.).
- 1947 m. – Mykolas Janovyčius Azarovas, Ukrainos politinis ir visuomeninis veikėjas, geologijos ir mineralogijos mokslų daktaras, profesorius, Ukrainos mokslų akademijos narys. Ukrainos Aukščiausioji Taryba 2010 m. kovo 11 d. pavirtino Mykolą Azarovą 15-uoju šalies ministru pirmininku. Už jį balsavo 242 parlamentarai (iš 450).
- 1948 m. – Klemens Bringtaun, prancūzų dainininkė, buvusi 9 dešimtmetyje populiarios grupės „La Compagnie Créole“ solistė. Išleido CD „Les Rois Mages“ (1996).
- 1949 m. – Paul Rodgers, Anglijos roko atlikėjas, geriausiai žinomas kaip grupių Free ir Bad Company narys. Prieš pradėdamas karjerą kaip solo artistas jis grojo grupėse The Firm ir The Law.
- 1953 m. – Aleksandras Henrikovičius Beliavskis, Ukrainos šachmatų didmeistris.
- 1956 m. – Girtas Muižniekas, latvių tapytojas.
- 1968 m. – Claudio Suárez, gynėjas. Daugiausiai rungtynių už Meksikos futbolo rinktinę sužaidęs žaidėjas. Pakviestas dalyvauti 2006 m. pasaulio čempionate, tačiau nė vienose rungtynėse nežaidė. 2009 m. kovo 11 d. paskelbė baigiantis karjerą.[8].
- 1973 m. – Antanas Guoga, lietuvių kilmės profesionalus pokerio lošėjas. Buvęs vaikų Rubiko kubiko čempionato nugalėtojas.
- 1976 m. – Patrick Müller, futbolininkas, Šveicarijos rinktinės ir šiuo metu be klubo esantis gynėjas.
- 1977 m.:
- Arno Klemenas, profesionalus Prancūzijos tenisininkas. Klemenas gimė Aix-en-Provence, Prancūzijoje. Dabar jis gyvena Ženevoje, Šveicarijoje. Arno profesionalu tapo 1996 metais. Didžiausias jo karjeros pasiekimas buvo patekimas į Australian Open turnyo, vyrų vienetų finalą. Klemenas žaisdmas dažniausiai dėvi Bandaną ir akinius nuo saulės. Šiuo metu ATP reitinge jis užima 64 vietą. Aukščiausias Arno pasiekimas reitinge buvo dešimtoji vieta. Per savo karjerą Klemenas laimėjo 4 ATP titulus. Arno Klemeną treniruoja. Šis prancūzas pradėjo žaisti tenisą būdamas septynerių metų amžiaus.
- Liedsonas da Silva Munisas, iš Brazilijos kilęs, Portugaliją atstovaujantis futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Portugalijos klubo Sporting CP žaidėjas.
- 1978 m. – Neil Christopher Sanderson, Kanados roko grupės Three Days Grace būgnininkas.
- 1982 m. – Boubakaras Sanogas, futbolininkas, Dramblio Kaulo Kranto rinktinės ir Prancūzijos klubo AS Saint-Étienne puolėjas.
- 1989 m. – André Dede Ayew, futbolininkas, Ganos rinktinės ir Olympique de Marseille klubo puolėjas (pastaruoju metu skolinamas AC Arles-Avignon). Andre yra legendinio Ganos futbolininko Abédi Pelé sūnus.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1187 m. – Grigalius VIII, popiežius nuo 1187 m. spalio 25 d. iki mirties (57 dienas).
- 1830 m. – Simonas Bolivaras, viena ryškiausių Pietų Amerikos istorinių asmenybių, žymus karvedys ir Politikas (g. 1783 m.).
- 1857 m. – Frensis Bofortas, Airijos keliautojas, geografas (g. 1774 m.).
- 1860 m. – Bernardina Eženi Dezirė Klari, garsi prancūzė, pirmoji Napoleono Bonaparto sužadėtinė, Žano Batisto Bernadoto (Karolio XIV Jono) žmona, Švedijos ir Norvegijos karalienė, kuri pasikeitė vardą į lotynišką formą – Deziderija (g. 1777 m.).
- 1909 m. – Leopoldas II, 1865–1909 m. antrasis Belgijos karalius (g. 1835 m.).
- 1917 m. – Elizabeth Garrett Anderson, pirmoji moteris Anglijoje, įgijusi gydytojos kvalifikaciją[9] (g. 1936 m.).
- 1930 m. – Nikolajus Kasatkinas, rusų dailininkas impresionistas, pedagogas (g. 1859 m.).
- 1987 m. – Linda Wong, pornožvaigždė[10] (g. 1951 m.).
- 1996 m. – Rudolfas Grabis, latvių kalbininkas (g. 1906 m.).
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Mirė žurnalistikos dėstytoja, žiniasklaidos tyrėja Genovaitė Burneikienė –Talkevičiūtė. lzs.lt. 2021-12-18. Nuoroda tikrinta 2021-12-18.
- ↑ Mirė žurnalistas Valentinas Mitė. lzs.lt. 2021-12-17. Nuoroda tikrinta 2021-12-18.
- ↑ Mirė Virgio Stakėno tėvas, žinomas chirurgas Alfonsas Stakėnas Archyvuota kopija 2022-09-25 iš Wayback Machine projekto.. zmones.lt. 2021-12-18. Nuoroda tikrnta 2021-12-18.
- ↑ Anapilin iškeliavo skulptorius prof. Aloyzas Toleikis. sa.vu.lt. Nuoroda tikrinta 2021-12-18.
- ↑ (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
- ↑ Allan Verne Cox. Biografija.
- ↑ Paul Butterfield. Biografija.
- ↑ http://web.mlsnet.com/news/mls_news.jsp?ymd=20090310&content_id=223307&vkey=news_mls&fext=.jsp Archyvuota kopija 2009-03-13 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Elizabeth Garrett Anderson.
- ↑ Linda Wong. Biografija.