Gruodžio 1
Išvaizda
Lap – Gruodis – Sausio | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | ||||||
2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 |
9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 |
23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 |
30 | 31 | |||||
2024 |
Gruodžio 1 yra 335-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 336-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 30 dienų.
Informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šventės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Tarptautinė kovos su AIDS diena.
Vardadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Melita – Aleksandras – Algmina – Baltenė – Baltenis – Balys – Butigeidas – Eligas – Eligijus – Nata – Natalė – Natalija – Natalis – Natas – Natė
Šią dieną Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1734 – Švedijos karaliaus Karolio XII kariuomenė isiveržė į Žemaitiją;
- 1918 – Kaune į vyskupus įšventintas Jurgis Matulaitis;
- 1989 – įkurta Lietuvos krūtinės ir širdies chirurgų draugija;
- 1992 – prie Vilniaus prekybos ir pramonės rūmų atidaryta Tarptautinės komercijos mokykla.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1734 m. – Adomas Kazimieras Čartoriskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras didikas, kunigaikštis, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas, politikas, rašytojas, literatūros kritikas, politinės grupuotės Familija kandidatas į Abiejų Tautų Respublikos karaliaus sostą.[1] (m. 1823 m.).
- 1863 m.:
- Juozas Vaclovas Lukoševičius, žymus Lietuvos geologas, politinis bei visuomenės veikėjas (m. 1928 m.).
- Robertas Krumbholcas, vokiečių istorikas, daktaras (m. 1939 m.).
- 1870 m. – Juozapas Skinkys, Romos katalikų kunigas, poetas, tautosakos rinkėjas, draudžiamos lietuviškos religinės literatūros platintojas (m. 1943 m.).
- 1882 m. – Levas Karsavinas, Rusijos ir Lietuvos kultūros istorikas, filosofas. Rašė ir lietuvių kalba (m. 1952 m.).
- 1889 m. – Petras Dočkus, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1982 m.).
- 1901 m. – Povilas Gaučys, Lietuvos vertėjas, diplomatas (m. 1991 m.).
- 1906 m. – Vytautas Avižonis, lietuvių gydytojas oftalmologas.
- 1916 m. – Mykolas Lasinskas, Lietuvos inžinierius hidrotechnikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
- 1918 m. – Janina Budrikaitė, Lietuvos teatro aktorė (m. 1996 m.).
- 1919 m. – Juozas Macevičius, Lietuvos inžinierius hidrotechnikas, hidrologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. 2007 m.).
- 1924 m. – Kleopas Jakaitis, Šiaulių vyskupijos generalinis vikaras, Šiaulių bažnytinio tribunolo santuokos ryšio gynėjas, Šiaulių miesto Garbės pilietis (m. 2007 m.).
- 1931 m. – Sigitas Juozas Katilius, Lietuvos architektas.
- 1937 m.:
- Juozas Sinkevičius, Lietuvos ir Šakių rajono politinis veikėjas.
- Vaira Vykė-Freiberga, šeštoji Latvijos prezidentė, pirmoji šalies prezidentė moteris. Vadovavo nuo 1999 iki 2007 m.
- 1940 m. – Petras Bluzma, Lietuvos zoologas, biomedicinos mokslų daktaras.
- 1941 m. – Alfonsas Leonavičius, Lietuvos baleto artistas, pedagogas.
- 1946 m. – Antanas Gudinas, teisininkas, Lietuvos politinis veikėjas.
- 1947 m. – Romualdas Apanavičius, Lietuvos etnomuzikologas, birbynininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
- 1948 m. – Laima Miliuvienė, Lietuvos žurnalistė, redaktorė (m. 2022 m.).
- 1949 m.:
- Alma Vitkienė, Lietuvos ir Telšių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- Voldimara Jasmontaitė, gydytoja, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinė veikėja.
- 1950 m.:
- Juozas Palionis, inžinierius hidrotechnikas, Lietuvos ir Prienų rajono politinis veikėjas.
- Tamara Bairašauskaitė, Lietuvos istorikė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, vertėja.
- 1952 m.:
- Irena Vileikienė, pedagogė, Lietuvos ir Kelmės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- Juozas Mažutavičius, gydytojas, Lietuvos ir Joniškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Konstantinas Skierus, Lietuvos ir Kretingos rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1956 m.:
- Algirdas Pečiulis, Lietuvos ir Plungės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Vytautas Grubliauskas, estrados muzikantas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1957 m. – Nelė Savičenko-Klimienė, lietuvių teatro ir kino aktorė.
- 1959 m. – Marytė Gudonytė, Lietuvos ir Birštono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
- 1961 m. – Vytautas Mikelionis, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1963 m. – Vytautas Dumčius, Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1974 m. – Rolandas Tamošaitis, pedagogas, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1979 m. – Audrius Bružas, Lietuvos jaunosios kartos teatro, kino ir televizijos aktorius.
- 1986 m. – Giedrius Kurtinaitis, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis Kauno „Aisčių“ komandoje.
- 1987 m. – Giedrius Arlauskis, Lietuvos futbolininkas. Rumunijos FC Unirea Voluntari Urziceni klubo vartininkas.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1896 m. – Kostas Jagminas, Lietuvos kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas (g. 1868 m.).
- 1918 m. – Mikelis Ašmys, Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas, publicistas (g. 1891 m.).
- 1944 m. – Pranciškus Pijus Radvila, didikas, Lenkijos karinis ir politinis veikėjas (g. 1878 m.).
- 1958 m. – Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, lietuvių rašytoja, visuomenės veikėja, literatūros ir meno kritikė, dramaturgė, poetė, vertėja (g. 1886 m.).
- 1966 m. – Jonas Reitelaitis, Romos katalikų kunigas, istorikas ir kraštotyrininkas, Krikštonių miestelio kūrėjas, valstybės ir visuomenės veikėjas, publicistas (g. 1884 m.).
- 1973 m. – Kotryna Vinciūtė, vargonininkė, pianistė, chorvedė, pedagogė, tapytoja (g. 1882 m.).
- 1974 m. – Balys Matulionis, Lietuvos gydytojas, visuomenės veikėjas (g. 1895 m.).
- 1985 m. – Albertas Gerutis, Lietuvos diplomatas, spaudos darbuotojas, teisės daktaras (g. 1905 m.).
- 1987 m. – Juozas Sokas, Lietuvos gamtos apsaugos darbuotojas, rašytojas (g. 1904 m.).
- 1990 m. – Vytautas Jančys, Lietuvos kompozitorius, smuikininkas (g. 1922 m.).
- 2000 m. – Bronius Vytautas Bieliauskas, Lietuvos inžinierius energetikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. 1943 m.).
- 2011 m. – Algirdas Lukoševičius, Lietuvos agronomas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1932 m.).
- 2023 m. – Ona Simanavičienė, mokslinė agronomė, Lietuvos ir Anykščių rajono savivaldybės politinė veikėja (g. 1939 m.).[2]
Šią dieną pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1640 – Portugalija atgavo nepriklausomybę nuo Ispanijos, João IV tapo Portugalijos karaliumi;
- 1822 – Pedro I karūnuotas Brazilijos imperatoriumi;
- 1822 – Vienoje įvyko muzikinis vienuolikmečio Ferenco Listo debiutas;
- 1835 – išleista pirmoji Hanso Kristiano Anderseno pasakų knyga;
- 1891 – fizinio lavinimo mokytojas Džeimsas Neismitas sugalvojo savo auklėtiniams žaidimą patalpoje: skirtinguose salės galuose prikalė po pintinę, davė jiems futbolo kamuolį ir paaiškino, kad jį reikia įmesti į pintinę. Taip gimė krepšinis;[reikalingas šaltinis]
- 1918 – Transilvanija prisijungė prie Rumunijos;
- 1919 – Lady Astor tapo pirmaja Jungtinės Karalystės parlamento nare;
- 1934 – Komunistų partijos būstinėje Smolnyje (Leningradas) nušautas Politbiuro narys Sergejus Kirovas;
- 1952 – JAV sėkmingai atlikta pirmoji lyties pakeitimo operacija;
- 1953 – išleistas pirmasis žurnalo Playboy numeris. Jame buvo apsinuoginusios Merlinos Monro nuotraukos;
- 1958 – Centrinės Afrikos Respublika tapo nepriklausoma nuo Prancūzijos;
- 1961 – paskelbta Vakarų Papua Respublikos (dab. Naujoji Gvinėja) nepriklausomybė;
- 1963 – Nagalandas tapo 16-ta Indijos valstija.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 208 m. – Markas Aurelijus Severas Aleksandras, Romos imperatorius (222–235 m.), priklausęs Severų dinastijai (m. 235 m.).
- 1083 m. – Ana Komnina, Bizantijos metraštininkė (m. 1153 m.).
- 1415 m. – Janas Dlugošas, lenkų kronikininkas, istorikas ir diplomatas (m. 1480 m.).
- 1761 m. – Madame Tussaud, prancūzų skulptorė (m. 1850 m.).
- 1817 m. – Leopoldas Arendsas, vokiečių stenografijos išradėjas (m. 1882 m.).
- 1899 m. – Gaetano „Tommy“ Lucchese, Niujorko Lukezės mafijos šeimos bosas. Nors šeima pasivadino jo vardu, Lukezė nebuvo jos įkūrėjas, o tik trečiasis donas (m. 1967 m.).
- 1903 m. – Nikolajus Voznesenskis, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, ekonomistas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys, žuvęs nuo stalininių represijų (m. 1950 m.).
- 1920 m. – Lê Đức Anh, Vietnamo politikas. 7-asis Vietnamo prezidentas nuo 1992 iki 1997.
- 1925 m. – Martin Rodbell, 1994 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[3] (m. 1998 m.).
- 1926 m. – Mečislavas Rakovskis, žurnalistas, politikas, paskutinis komunistinės Lenkijos ministras pirmininkas (m. 2008 m.).
- 1931 m. – Rajko Kuzmanović, Serbų Respublikos prezidentas, šias pareigas eina nuo 2007 m. gruodžio 7 d.
- 1935 m. – Woody Allen, amerikiečių kino aktorius, režisierius, rašytojas, džiazo muzikantas, komikas. Vienas iškiliausių XX amžiaus antros pusės kino kūrėjų.
- 1943 m. – Finn Erling Kydland, 2004 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas.[4]
- 1944 m.:
- Daniel Pennac, prancūzų rašytojas.
- John Densmore, amerikiečių būgnininkas (The Doors).[5]
- 1945 m. – Bette Midler, iš Havajų kilusi JAV aktorė ir dainininkė. Keturių auksinių gaublių, trijų Emmy ir specialaus Tony prizo savininkė.
- 1949 m. – Pablas Emilijas Eskobaras Gavirija, Kolumbijos narkobaronas, eksportavęs kokainą į JAV ir kitas pasaulio šalis (m. 1993 m.).
- 1951 m. – Jaco Pastorius, amerikiečių bosinės gitaros muzikantas[6] (m. 1987 m.).
- 1964 m. – Salvatore Schillaci, buvęs Italijos futbolininkas (m. 2024 m.).
- 1967 m. – Nestoras Gastonas Karbonelis, amerikiečių aktorius.
- 1970 m. – Sara Keitė Silverman, amerikiečių komikė, satyrikė, dainininkė, gitaristė ir aktorė.
- 1974 m. – Francisco José da Costa, buvęs futbolininkas, žaidęs Portugalijos rinktinės saugo pozicijoje.
- 1977 m.:
- Bradford Phil Delson, grupės Linkin Park narys, grojantis elektrine gitara. Dar žinomas slapyvardžiu BBB (Big Bad Brad).
- Joseph-Désiré Job, futbolininkas, Kamerūno rinktinės ir Turkijos Diyarbakırspor klubo puolėjas.
- 1982 m. – Diegas Kavaleris, brazilų vartininkas žaidžiantis Liverpulio FC komandoje.
- 1983 m. – Adrian Mrowiec, Lenkijos futbolininkas šiuo metu žaidžiantis SSA Arka Gdynia komandoje gynėjo pozicijoje.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1521 m. – Leonas X, popiežius nuo 1513 m. iki mirties, labiausiai žinomas dėl nesėkmingų bandymų sustabdyti reformaciją, kuri prasidėjo jam būnant popiežiumi, kai Martynas Liuteris (1483–1546) apkaltino katalikų bažnyčią dvasine ir materialia korupcija (g. 1475 m.).
- 1825 m. – Imperatorius Aleksandras I, 1801 m. kovo 23 d. iki 1825 m. gruodžio 1 d. Rusijos imperatorius, 1809–1825 m. didysis Suomijos kunigaištis ir 1815–1825 m. Lenkijos karalius (g. 1777 m.).
- 1929 m. – Louis Lewin, vokiečių gydytojas farmakologas, toksikologas, pramonės toksikologijos pagrindėjas (g. 1850 m.).
- 1934 m. – Sergejus Kirovas, vienas garsiausių tarybinių partinių ir valstybės veikėjų, buvęs VKP(b) CK Politinio biuro narys, žuvęs pasikėsinimo metu (g. 1886 m.).
- 1947 m. – Alisteris Kraulis, Anglijos okultistas, magas, mistikas, hedonistas ir seksualinis revoliucionierius (g. 1875 m.).
- 1966 m. – Aleksandras Briusovas, rusų archeologas, istorijos mokslų daktaras (g. 1885 m.).
- 1972 m. – Antonio Segni, buvęs Italijos politikas, du kartus užėmęs šalies ministro pirmininko ir dvejus metus buvęs valstybės preizdentu. Jis buvo pirmasis Italijos ministras pirmininkas kilęs iš Sardinijos (g. 1891 m.).
- 1973 m. – Davidas Ben Gurionas, teisininkas, Izraelio politinis veikėjas, pirmasis Izraelio valstybės Ministras pirmininkas (g. 1886 m.).
- 1987 m. – Punch Imlach, kanadietis, NHL teisėjas[7] (g. 1918 m.).
- 1988 m. – John Vernon McGee, JAV presbiterionų bažnyčios pastorius, labiausiai žinomas kaip radijo programų apie Bibliją autorius (g. 1904 m.).
- 1991 m. – George Joseph Stigler, 1982 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas[4] (g. 1911 m.).
- 2006 m. – Claude Jade, Prancūzijos aktorė (g. 1948 m.).
- 2022 m. – Mylene Demongeot, prancūzų aktorė (g. 1935 m.).[8]
- 2023 m. – Sandra O'Connor, amerikiečių teisininkė, politikė, pirmoji moteris JAV Aukščiausiojo teismo teisėja, ėjusi pareigas nuo 1981 iki 2006 metų (g. 1930 m.).[9]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, 2 t. 457 psl.
- ↑ Mirė mokslų daktarė, buvusi rajono Tarybos narė Ona Simanavičienė. anyksta.lt. 2023-12-05. Nuoroda tikrinta 2023-12-05.
- ↑ (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ 4,0 4,1 (angl.) Nobelio ekonomikos premijos laureatai
- ↑ John Densmore
- ↑ Jaco Pastorius. Informacija.
- ↑ Punch Imlach. Biografija.
- ↑ „France's Mylene Demongeot dies after 70 years of screen stardom“. France 24. 2022-12-01. Nuoroda tikrinta 2022-12-02.
- ↑ Barbash, Fred (2023-12-01). „Sandra Day O’Connor, pathbreaking woman on Supreme Court, dies at 93“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-12-02.