Ovimbundai

Ovimbundai (Ovimbundu)
Gyventojų skaičius	4 mln.
Populiacija šalyse	Angola
Kalba (-os)	umbundu
Religijos	Kongo religija, krikščionybė
Giminingos etninės grupės	mbundai

Ovimbundai (ovimbundu) – Vidurinės Afrikos tauta, gyvenanti Angolos centrinėje dalyje, Bie aukštumose (maždaug 1200 m virš jūros lygio), į pietus nuo mbundų. Jie yra gausiausia Angolos tauta, sudaranti 37 procentus visų jos gyventojų.

Jie kalba umbundu kalba, kuri priklauso bantų kalboms.

Paplitimas

Angolos etninis žemėlapis

Ovimbundų gyvenamas regionas sutampa su Bijės plynaukšte, kuri yra Angolos centre. Dėl pakankamai didelio aukštingumo (1520–1830 m) čia susidaro gana vėsus klimatas, iškrenta daug kritulių, kas padaro šį regioną vienu derlingiausiu Angoloje. Tai lemia ir agrikultūrinį ovimbundų gyvenimo būdą.

Istorija

Kongo civilizacijos regionas Ovimbundu
Šalis	Angola
Tautos	ovimbundu
Teke, Kongas, Mbundu, Ovimbundu

Tradicinė visuomenė

Ovimbundai migravo į dabartines gyvenamąsias vietas Bie plynaukštėje nuo XVI a. Jie pamažu įsitvirtino teritorijoje ir čia įkūrė 22 tradicines valstybėles, kurių 13 buvo stipriausios, o likusios – šių vasalės. Svarbiausios valstybėlės buvo šios:

• Huambo provincijoje: Bailundo (valdovas mbalundu, Bailundo savivaldybė), Cingolo (valdovas cingolo, Bailundo savivaldybė), Ukuma (valdovas ciyaka, Ukuma savivaldybė), Čikala-čoloanga (valdovas kalange, Čikala-čoloanga savivaldybė), Sambo (valdovas sambu, Čikala-čoloanga savivaldybė);
• Huilos provincijoje: Galangui (valdovas ngalanguie, Kuvango savivaldybė), Kaluquembe (valdovas kaluquembe, Kalukembe savivaldybė);
• Bijės provincijoje: Bijė (valdovas viye, Kuito savivaldybė), Andulo (valdovas ndulu, Andulo savivaldybė).

XVIII a. portugalai plėtė savo Bengelos kolonijos teritorijas gilyn į žemyną. Jie užmezgė prekybinius ryšius su ovimbundais, ir šie tapo tarpininkais tarp portugalų ir giliau žemyne buvusių valstybių. Ovimbundai kontroliavo prekybinius karavanus tarp portugalų ir valstybių žemyno gilumoje (pvz., Lundos karalystės), o prekyba skatino amatų vystymasį. Svarbiausios ovimbundų prekės buvo vergai, vaškas, dramblio kaulas. Egzistavo darbo pasidalinimas, kadangi vyrai vertėsi prekyba, o moterys – žemdirbyste.

Kolonializmas

Po vergų prekybos uždraudimo ir Bengelos geležinkelio nutiesimo ovimbundų reikšmė sumažėjo. Jie perėjo prie kaučiuko prekybos. Galutinai prie Portugalijos Vakarų Afrikos ovimbundų sritys buvo prijungtos XIX a. pabaigoje ir tapo dabartinės Angolos dalimi. Šis prijungimas sukėlė svarbias transformacijas ovimbundu visuomenėje. Kadangi ovimbundu pirklius pakeitė portugalai, jie buvo priversti savo ūkį remti ne prekyba, o žemdirbyste, virsdami agrarine tauta.

Iš pradžių kavos introdukavimas leido ovimbundams pasiekti greitą ekonominį klestėjimą, tačiau XX a. viduryje dėl įvairių priežasčių (dirvos nualinimas, portugalų kolonistų vykdytas žemių nusavimas ir kt.) vedė prie ovimbundų krašto nuskurdimo. Daug vietos gyventojų buvo priversti migruoti į ekonomiškai turtingesnes Angolos dalis: Uižę, Šiaurės Kvanzą, Luandą.

Kolonializmo laikais ovimbundu sudarė gana stiprią tapatybę turinčią bendruomenę, kurią labai stiprino krikščionybė. Misijos sukūrė tankų gyvenviečių švietimo ir ugdymo tinklą.

Pilietiniai karai

UNITA veliava

Prieš pat Angolai įgyjant nepriklausomybę kilus pilietiniam karui, ovimbundai etniniu pagrindu jungėsi į Jono Savimbio vadovaujamą UNITA partiją. Nors iš pradžių jų partijos ideologija buvo pro-maoistinė, vėliau jie, dėl stiprios paramos iš JAV, perėjo prie laisvos rinkos, demokratijos ideologijos. Jų pagrindinis priešas buvo mbundu etnine grupe paremta MPLA, ir abi grupuotės susidūrė Angolos pilietiniame kare, kuris buvo vienas Šaltojo karo konfliktų.

Iki 1975 m. UNITA buvo bepralaiminti MPLA, bet dėl paramos iš Pietų Afrikos sugebėjo išlaikyti pozicijas etninėse ovimbundu žemėse Bie plynaukštėje. Karui pasibaigus 2002 m. įtampa tarp politinių ovimbundu ir mbundu grupuočių išlieka.