Pereiti prie turinio

Kyjivas

Keisti nuorodas
Koordinatės: 50°27′00″ š. pl. 30°31′20″ r. ilg. / 50.45000°š. pl. 30.52222°r. ilg. / 50.45000; 30.52222 (Kyjivas)
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Kijevas)
   Šis straipsnis dėl savo svarbos, redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas.
Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai.
Kyjivas
ukr. Київ
            
Paminklas Maidane Ukrainos nepriklausomybei
Kyjivas
Kyjivas
50°27′00″ š. pl. 30°31′20″ r. ilg. / 50.45000°š. pl. 30.52222°r. ilg. / 50.45000; 30.52222 (Kyjivas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Ukrainos vėliava Ukraina
Sritis Kyjivo sritis
Įkūrimo data V a. m.
Magdeburgo teisė nuo 1494 m.
Meras Vitalijus Kličko
Gyventojų (2018 m.) 2 937 239
Plotas 847 km²
Tankumas (2018 m.) 3 468 žm./km²
Tel. kodas +380 44
Tinklalapis Kyjivo m. taryba
Miesto globėjas (-ai) Arkangelas Mykolas
Kirčiavimas Kýjivas, Ki̇̀jevas[1]

Kyjivas, arba Kijevas (ukr. Київ)[2] – Ukrainos sostinė. Didžiausias Ukrainos (septintas Europoje) milijoninis miestas, įsikūręs šiaurinėje šalies dalyje prie Dniepro upės.

Pavadinimo kilmė

Pagal „Būtųjų laikų pasakojimą“ (sen. rus. Повѣсть времѧньныхъ лѣтъ) Kyjivo pavadinimas kildinamas iš polianų genties kunigaikščio Kyjaus vardo – vieno iš trijų legendinių brolių, 482 m. įkūrusių Kyjivą.

Istorija

Vienas seniausių Rytų Europos miestų, įkurtas maždaug V a. ankstyvųjų rytų slavų teritorijoje. Vėliau miestas tapo rytų slavų centru, o X–XII a. – Kijevo Rusios politine ir kultūrine sostine. 1238 m. mongolų invazijos visiškai nuniokotas, miestas ilgam prarado svarbą ir liko tik provincijos sostine, valdoma gretimų valstybių – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, vėliau Abiejų Tautų Respublikos ir galiausiai – Rusijos. XIX a. pabaigoje, Rusijos imperijoje vykstant Pramonės revoliucijai, miestas išaugo.

1917 m. paskelbus Ukrainos nepriklausomybę, Kyjivas buvo neilgai gyvavusios Ukrainos Liaudies Respublikos sostine. Sovietmečiu tapo svarbiu pramoniniu miestu, nuo 1934 m. – Ukrainos Tarybinės Socialistinės Respublikos sostine (pakeitė Charkivą). Per Antrąjį pasaulinį karą miestas smarkiai sugriautas; po karo miestui suteiktas sovietinis „miesto–didvyrio“ titulas.

Nuo 1991 m. nepriklausomos Ukrainos sostinė.

2004 m. lapkritį Nepriklausomybės aikštėje (vad. Maidane; ukr. Майдан Незалежності), kilo Oranžinė revoliucija – masiniai opozicijos protestai prieš prezidento rinkimų rezultatus, kurie baigėsi opozicijos lyderio Viktoro Juščenkos pergale. 2013 m. rudenį Maidane vėl kilo proeuropietiški protestai, privertę iš šalies pabėgti nušalintąjį prezidentą Viktorą Janukovyčių.

2004 m. Eurovizijoje nugalėjus Ruslanai, mieste pravesta 2005 m. Eurovizija. 2016 m. Eurovizijoje Ukrainos atlikėja Džamala vėl laimėjo Euroviziją, tad 2017 m. Eurovizija vėl organizuota Kyjive.

2022 m. miestas nukentėjo per Rusijos invaziją, vasario 24 – balandžio 4 d. rusai užpuolė Kyjivą, bet Ukrainos kariuomenė privertė juos atsitraukti. Kilo legenda apie Kyjivo vaiduoklį.

Geografija

Miestas Rytų Europoje, išsidėstęs abiejuose Dnipro upės krantuose, netoli Dnipro ir Desnos santakos.[1]

Klimatas

Klimatas vidutinių platumų; žemyninis. Vidutinė metinė temperatūra yra +8° C, vidutinis metinis vėjo greitis yra 2,4 m/s, vidutinis metinis oro drėgnumas yra 75 %.

 Kyjivo klimatas 
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Aukščiausia °C 11,1 (1991) 17,3 (1990) 22,4 (1990) 29,1 (1950) 33,6 (2007) 35,0 (1885) 39,4 (1936) 39,9 (1898) 33,8 (1898) 29,5 (1893) 23,2 (1926) 14,7 (2008) 39,9 (1898)
Vid. aukščiausia °C −1,5 −0,2 5,0 13,6 20,4 23,6 24,9 24,4 19,2 12,1 4,4 0,4 12,2
Vid. temperatūra °C –4,3 –3,3 1,3 8,9 15,1 18,3 19,5 18,9 13,8 7,9 1,8 –2,0 8,0
Vid. žemiausia °C –7,0 –6,2 –1,8 4,9 10,1 13,4 14,6 14,1 9,5 4,4 –0,6 –4,3 4,3
Žemiausia °C –31,1 (1950) –32,2 (1929) –24,9 (1964) –10,4 (1931) –2,4 (1900) 2,4 (1930) 5,8 (1904) 3,3 (1966) –2,9 (1881) –17,8 (1920) –21,9 (1890) –30,0 (1895) –32,2 (1929)
Krituliai mm 38 37 36 49 53 75 85 56 58 37 51 46 621
Duomenys: Kyjivo klimatas[3] 2022-06-17

Administracinis suskirstymas

2001 m. Kyjive buvo atlikta miesto administracinė reforma, kurios metu iš buvusių 14 rajonų buvo suformuota 10 rajonų – iš jų septyni dešiniajame Dnipro upės krante, o trys kairiajame krante. Jų ribos buvo išvestos per svarbiausias miesto gatves bei geležinkelio magistralėmis.

Kyjivo dabartinis administracinis padalijimas ir rajonų gyventojų skaičius 2013 m. duomenimis (rajono pavadinimas, įskaitant ukrainietiškai, plotas, gyventojų skaičius ir tankumas):

Kyjivo administracinio padalijimo 2011 m. planas:
Dešiniakrantis Kyjivas
Ш – Ševčenkos rajonas
Печ – Pečerų rajonas
Под – Podolės rajonas
Сол – Solomiansko rajonas
О – Obolonsko rajonas
Св – Sviatošinsko rajonas
Г – Holosijiovsko rajonas
Kairiakrantis Kyjivas
Дес – Desnos rajonas
Дн – Dniepro rajonas
Дар – Darnicio rajonas
Miesto rajonas: Plotas km²: Gyventojų skaičius tūkst.: Gyventojų tankumas km²:
Dešiniakrantis Kyjivas:
Ševčenkos (Шевченківський) 25 229,0 8599
Pečerų (Печерський) 27 141,4 7225
Podolės (Подільський) 34 192,2 5640
Solomiansko (Солом’янський) 40 343,8 8485
Obolonsko (Оболонський) 110 315,8 2863
Sviatošinsko (Святошинський) 110 336,0 3274
Holosijiovsko (Голосіївський) 156 232,9 1449
Kairiakrantis Kyjivas:
Desnos (Деснянський) 148 359,5 2331
Dniepro (Дніпровський) 67 346,5 5195
Darnicio (Дарницький) 134 316,8 2396
Kyjivas: 847,67 2 888 470 3408

Ekonomika

Svarbus Ukrainos pramoninis centras. Hostomelio priemiestyje įsikūręs aviacinis mokslo-techninis kompleksas „Antonov“, kuriame pagamintas didžiausias ir galingiausias pasaulyje lėktuvas Antonov An-225 (sunaikintas per Antonovo oro uosto mūšį).

Ekonominiai rodikliai

N rodiklis vienetai 2006
1 Prekių eksportas mln. JAV dolerių 4398,3
2 Tarp visų Ukrainos sričių % 11,5
3 Prekių importas mln. JAV dolerių 17573,0
4 Tarp visų Ukrainos sričių % 39
5 Eksporto-importo saldo mln. JAV dolerių −13174,7
6 Kapitalinės investicijos mln. grivinų 29946,5
7 Vidutinis atlyginimas Grivinų (2007-01-01) 1865
8 Vidutinis atlyginimas JAV dolerių (2007-01-01) 369,3

Transportas

Kyjivas – vienas stambiausių Ukrainos transporto mazgų. Miesto tranporto sistemą sudaro 2 oro uostai, upės uostas, geležinkelis, automagistraliniai automobilų keliai, viešasis transportas (autobusai, troleibusai, tramvajai, metropolitenas).

Viešasis tranportas

Autobusai ir troleibusai

Autobusas LAZ A-183 Kyjive
Troleibusas LAZ E183 Kyjive

1925 m. gruodžio 10 d. įkurtas Kyjivo autobusų tinklas. Dabar autobusai kursuoja 86 maršrutais, yra 8 autobusų parkai. Populiariausios markės: LAZ, Scania, Volvo.

1934 m. miestui tapus Ukrainos TSR sostine, įkurtas troleibusų tinklas. Po II pasaulinio karo nuolat plečiamas. Dabar troleibusai kursuoja 46 maršrutais, yra 4 troleibusų parkai. Populiariausios markės: LAZ, JUMZ, Kyiv, Škoda.

Autobusai ir troleibusai nuolat atnaujinami.

Tramvajus

Tramvajus (2018 m.)

Kyjivas buvo pirmas Rusijos imperijos miestas ir vienas iš pirmųjų Europoje, kuriame buvo atidarytas tramvajų tinklas. Pirmasis tramvajus pradėjo kursuoti 1892 m. (linijos ilgis – 1,5 km). 1978 m. mieste buvo įrengta pirmoji TSRS greitojo tramvajaus linija.

2005 m. miesto tramvajų sudarė 509 vagonai; bendras bėgių ilgis 258,3 km. 2005 m. po Potono tilto rekunstrukcijos tramvajaus tinklas buvo padalintas į du skirtingus – dešiniojo ir kairiojo krantų.

2000 m. atidarytas naujas greitojo tramvajaus tinklas, kurį sudaro dvi linijos (bendras ilgis 18,5 km). 2007–2009 m. planuojamas infrastruktūros, transporto priemonių atnaujinimas.

Metropolitenas

Pagrindinis straipsnis – Kyjivo metropolitenas.
Kyjivo metropoliteno požeminė stotis ir traukinys

Išvystyta metropoliteno sistema. Nuo 1960 m. nutiestos 3 linijos (bendras ilgis >60 km), kurios turi 45 stoteles. Kasdien metro naudojasi ~1,7 mln. keleivių. Daug stotelių – kultūriniai ir istoriniai paminklai. Statoma ketvirtoji, projektuojama penktoji metro linijos.

Funikulierius

Funikulierius

1905 m. gegužę pradėjo veikti Kyjivo funikulierius (keltuvas; ofc. Michailivo elektritrinis konotinis keltuvas). Ilgis – 222 m, kalno statumas – 18–20°, greitis – 2 m/s, vagono talpa – 100 žmonių.

Kyjivas buvo antrasis miestas Rusijos imperijoje, po Odesos, kuriame buvo įrengtas keltuvas.

Automobilių keliai

Per miestą driekiasi ilgiausias europinio tinklo kelias – E40 (Kalė–ideris); taip pat Kyjivas sujungtas su kitais miestais greitkeliais: M01,M05E95 (su Odesa), M07E373 (Kyjivas–Liublinas).

Geležinkelis

Svarbus geležinkelio mazgas. Centrinė miesto geležinkelio stotis – „Kyjivo Keleivinė“ (Київ-Пасажирський). Mieste yra Ukrainos Pietvakarių geležinkelio valdyba.

Iš Kyjivo driekiasi geležinkeliai 5 kryptimis; planuojamas Kyjivo aplinkkelio statymas, kuris sujungtų galines metro stoteles.

Aviacija

Žuljanų tarptautinis oro uostas (2013 m.)

Trys pagrindiniai oro uostai: 29 km į rytus nutolęs Boryspilio tarptautinis oro uostas, 7 km į pietvakarius nutolęs Žuljanų tarptautinis oro uostas ir krovininis Antonovo oro uostas.

Įmonė Antonov savo tikslams (bandomieji, tarnybiniai reisai; aviacijos šventės) naudoja Sviatošin aerodromą (ICAO: UKKT), civilinei aviacijai naudojamas miesto vakaruose esantis aerodromas „Žuvėdra“ (ICAO: UKKJ), sportinė aviacija ir sklandytojai bazuojasi „Buzovaja“ aerodrome (ICAO: UKXB).

Laivyba

Upių transportas

1897 m. ant Dniepro kranto pastatytas Kyjivo upių uostas. Sovietmečiu vykdyti krovininiai ir keleiviniai (priemiesčių ir tolimojo susisiekimo) pervežimai. Jiems nebeapsimokant, upe rengiamos tik turistinės ir pramoginės kelionės.

Gyventojai

Kairiajame Dniepro upės krante esantys Kyjivo gyvenamieji rajonai (2010 m.)
Pozniakų parkas ir Kyjivo gyvenamieji kvartalai (2012 m.)
Aukso vartų skveras
Demografinė raida tarp IX a. ir 2018 m.
IX a. XII a. 1552 m. 1770 m. 1771 m. 1806 m. 1811 m.
50 000 100 000 6 000 20 000 17 000 27 200 23 300
1840 m. 1863 m. 1865 m. 1874 m. 1897 m.sur. 1913 m.sur. 1919 m.
44 700 68 400 71 365 116 774 247 723 595 000 544 369
1923 m. 1926 m.sur. 1931 m. 1933 m. 1937 m. 1939 m. 1940 m.
422 975 512 088 586 000 608 000 775 850 846 724 930 000
1943 m. 1959 m.sur. 1961 m. 1964 m. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1981 m.
180 000 1 104 334 1 174 000 1 292 000 1 631 908 2 144 000 2 248 000
1989 m.sur. 2001 m.sur. 2005 m. 2007 m. 2008 m. 2014 m. 2018 m.
2 587 945 2 611 327 2 660 401 2 700 000 2 740 233 2 868 702 2 937 239

Tautinė sudėtis

Kyjivo gyventojų pasiskirstymas pagal tautybes 2001 m. (skaičius, procentas):[4]

  1. Ukrainiečiai: 2 110 767 – 82,24%
  2. Rusai: 337 323 – 13,14%
  3. Žydai: 17 962 – 0,70%
  4. Baltarusiai: 16 549 – 0,64%
  5. Lenkai: 6 924 – 0,27%
  6. Armėnai: 4 935 – 0,19%
  1. Azerbaidžaniečiai: 2 567 – 0,10%
  2. Totoriai: 2 451 – 0,10%
  3. Gruzinai: 2 352 – 0,09%
  4. Moldavai: 1 927 – 0,08%
  5. Bulgarai: 1 524 – 0,06%
  1. Arabai: 1 426 – 0,06%
  2. Vokiečiai: 1 123 – 0,04%
  3. Graikai: 901 0,04%
  4. Uzbekai: 688 – 0,03%
  5. Kinai: 505 – 0,02%
  • Kitos tautybės: 11 134 – 0,43%
  • Tautybė nenurodyta: 45 895 – 1,79%

Baltų kilmės tautų skaičius Kyjive, 2001 m.: 406 lietuviai, 369 latviai.

Švietimas ir kultūra

Yra 18 aukštųjų mokyklų, pvz. Nacionalinis Taraso Ševčenkos universitetas, Konservatorija, Mohylos akademija, Nacionalinis statybos ir architektūros universitetas. Daug licėjų, gimnazijų, mokyklų ir kitų švietimo įstaigų.

Yra 27 muziejai, 25 teatrai, teatro studijos.

Lankytini kultūros paminklai:

  • Taraso Ševčenkos universitetas
    Taraso Ševčenkos universitetas
  • Mohylos akademija
    Mohylos akademija
  • Politehnikos institutas (2014 m.)
    Politehnikos institutas (2014 m.)
  • Konservatorija
    Konservatorija
  • Nacionalinis Ukrainos istorijos muziejus
    Nacionalinis Ukrainos istorijos muziejus

Žalieji plotai

Kyjivas – žalias miestas, garsėjantis kaštonais. Mieste yra du botanikos parkai, centre įsikūręs Kyjivo zoologijos sodas.

Sportas

Olimpinis stadionas (2012 m.)

Mieste įsikūrę krepšinio klubas BC Kyiv bei ledo ritulio klubas HC Sokil Kyiv. Pastatytas Olimpinis stadionas (talpa: 83 450), kuriame vyko Euro 2012 finalinės rungtynės.

Žymiausi futbolo klubai:

Miestai partneriai

Miestai, su kuriais užmegzti partnerystės ryšiai:[5][6]

Galerija

Šaltiniai

  1. ↑ 1,0 1,1 Kyjivas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-06-17.
  2. ↑ Koks Ukrainos sostinės pavadinimas? Archyvuota kopija 2022-03-03 iš Wayback Machine projekto.. VLKK. Nuoroda tikrinta 2022-06-17.
  3. ↑ „Kyjivo klimatas“ (rusų). Nuoroda tikrinta 2022-06-17.
  4. ↑ pop-stat.mashke.org / Національний склад регіонів України за даними перепису 2001 р.
  5. ↑ „Перелік міст, з якими Києвом підписані документи про поріднення, дружбу, співробітництво, партнерство“ (PDF). kyivcity.gov.ua (ukrainiečių). Kyiv. 2018-02-15. Nuoroda tikrinta 2022-06-17.
  6. ↑ https://kyivcity.gov.ua/kyiv_ta_miska_vlada/pro_kyiv/mista-pobratimi_z_yakimi_kiyevom_pidpisani_dokumenti_pro_poridnennya_druzhbu_spivrobitnitstvo_partnerstvo/ (ukrainiečių kalba)

Nuorodos

Vikiteka: Kyjivas – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikižodynas
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Kijevas
Ž • A • R
Ukrainos administracinis suskirstymas
Sostinė: Kijevas
SritysFlag of Ukraine

Coat of arms of Ukraine
Specialų statusą turintys miestai:
Kyjivas · Sevastopolis (de jure)
Autonominė respublika
Krymo (de jure)
Administraciniai centrai
Ž • A • R
Europos šalių sostinės


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Kyjivas&oldid=7236753"